Description
Pelnytai žymiausiu šalies vargonininku vadinamas profesorius Leopoldas Digrys – žmogus, sugrąžinęs Lietuvai vargonų muzikos skambesį. Sovietmečiu suniokoti vargonai jo nuopelnu vėl ėmė gausti Vilniaus arkikatedroje, šv. Kryžiaus (Bonifratų) bažnyčioje, vėliau – šv. Kazimiero bažnyčioje, pastatyti vargonai Filharmonijoje. Ne be jo rūpesčio vargonų muzika gyva ir mažesniuose Lietuvos miestuose.
Knygoje pagal paties maestro, jo mokinių, bičiulių (Sauliaus Sondeckio, Virgilijaus Noreikos, Donato Katkaus ir daugelio kitų) pasakojimus atskleidžiama kontroversiška L.Digrio asmenybė. Jis visoks – pedantiškas, landus ir įkyrus, kai to reikia tikslui pasiekti, diktatoriškas, reiklus sau ir kitiems, tačiau puikų humoro jausmą turintis intelektualas ir jautrus vienišius, skaudžiai išgyvenantis bet kokią neteisybę. Tačiau kad ir koks būtų L. Digrys, jo autoritetas, meistriškumas ir nuopelnai muzikai bei valstybei nepaneigiami.
